- lenkuoti
- lenkúoti vksm.
.
.
lenkuoti — lenkuoti, uoja, ãvo 1. intr. kalbėti lenkišku akcentu; lenkiškai kalbėti: Viens lenkuoja, kits vokiškai kvaka prš. Keletas bajorėlių ir miestelėnų žiupsnelis „lenkavo“ namie, bet ir jie kalbėdavo lietuviškai V.Krėv. Jie lenkuoja po truputį Ėr. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
aplenkuoti — tr. aplenkinti: Gudų aplenkuoti bajoraičiai J.Jabl. | refl.: Dvarai priguli lenkams arba apsilenkavusiems (aplenkėjusiems) senovės Lietuvos bajorams A1885,20. lenkuoti; aplenkuoti; išlenkuoti; sulenkuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išlenkuoti — tr. sulenkinti: Tik mums dar seniams sunku išlenkuoti liežuvį (išmokti lenkiškai) (J.Jabl) A1884,320. lenkuoti; aplenkuoti; išlenkuoti; sulenkuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
lenkavimas — lenkãvimas sm. (1) → lenkuoti. 1. Ser šnekėjimas su lenkišku akcentu. 2. Ser lenkiškumo, lenkų įtakos palaikymas; dėjimasis prie lenkų. 3. lenkinimas: Lenkavimas lietuviškų pavardžių V.Kudir … Dictionary of the Lithuanian Language
lenkiškuoti — lenkiškuoti, uoja, ãvo intr. kalbėti su lenkišku akcentu, lenkuoti: Jis taip lenkiškuoja Ėr. Anys vis lenkiškãvo Ob … Dictionary of the Lithuanian Language
sulenkuoti — tr. sulenkinti: Papasakosiu apie vieną tokį atsitikimą, kurį teko man regėti giliai sulenkuotame mūsų senovės kunigaikščių mieste, t. y. Vilniuje J.Jabl. Sulenkuoti dvarponiai rš. | refl.: Daugel iš jųjų jau susilenkavo A1883,78. lenkuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language